Kada kasos aparatai nėra privalomi?

Kasos aparatai mūsų kasdieniame gyvenime matomi ko ne kiekvienoje įstaigoje/įmonėje, kurioje apsilankome. Kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami bet kurioje įmonėje, kai asmenys už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais ir/ar mokėjimo kortelėmis, be to, kai pirkėjams/klientams atsiskaitant grynaisiais pinigais neišduodamas kitoks, nei kasos aparato kvitas, apskaitos dokumentas. Kasos aparatas gali būti nenaudojamas ir jeigu pirkėjas nereikalauja neišduodamas pinigų priėmimo kvitas ar kitas apskaitos dokumentas: kioskuose (paviljonuose), kuriuose periodinės spaudos pardavimo įplaukos sudaro 60 procentų ir daugiau paskutinių trijų mėnesių bendrųjų įplaukų ir kuriuose neprekiaujama alumi, apdorotu tabaku ir (ar) cukrumi; spaudos kioskų (paviljonų), parduotuvių ar kitų prekybos vietų pardavimo įplaukoms už tose prekybos vietose realizuotus spaustuvėje numeruotus momentinės, piniginės-daiktinės loterijos ir vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų keleivinio transporto bilietus apskaityti, net jeigu juose prekiaujama ne tik nurodytomis prekėmis ir yra įrengti kasos aparatai; ūkio subjektams, kurie asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu, vadovaudamiesi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis; įplaukoms, gautoms už būtinosios karo tarnybos karių viešojo maitinimo paslaugas, teikiamas uždaruose jų maitinimo objektuose, apskaityti; prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektams arba jų padaliniams, kurie asmenis aptarnauja tik vykstančių pramogų, sporto, kultūros renginių metu; tarptautinėse, nacionalinėse ir kitokiose Lietuvos Respublikoje organizuojamose iki 10 dienų trukmės parodose-mugėse, kuriose ūkio subjektai (įskaitant užsienio ūkio subjektus) parduoda savo gamybos produkciją; prekiaujantiesiems savo (nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisėtais pagrindais naudojamame) namų valdos žemės sklype, mėgėjų sodo sklype arba kitoje žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurių ekonominis dydis neviršija 1 ekonominio dydžio vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, išaugintais žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais, jeigu prekiautojas prekybos vietoje turi dokumentus, patvirtinančius žemės valdymą arba naudojimą, ir asmens dokumentą; bibliotekose – jų vykdomos veiklos įplaukoms apskaityti;

prekiaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka registruotų tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų spausdintais loterijos bilietais, šių terminalų apskaitomais momentinės loterijos, transporto ar kultūros, meno, sporto, pramogų, švietimo, mokslo, mokymo renginių bilietais, papildant viešojo judriojo telefono ryšio pokalbių sąskaitas, taip pat kai per šiuos terminalus mokamos ir apskaitomos pinigų sumos už trečiųjų asmenų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas; bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigose – jų vykdomos veiklos įplaukoms apskaityti; prekiaujant lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse; kaimo vietovėse esančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais.

Parašykite komentarą