statybos

Archeologija Lietuvoje yra labai priklausoma nuo oro sąlygų. Ir nors vasara yra pats tinkamiausias laikas archeologiniams tyrimams, tačiau tai nėra piko laikotarpis archeologų komandoms, kurios specializuojasi statybų sektoriuose. Kita vertus neigiama oro temperatūra žiemą taip pat sustabdo bet kokius darbus žemėje. Taigi situacija yra įdomi ir galime ją panagrinėti.

Žiema – ramybės laikas archeologijoje

Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, lauko archeologiniai tyrimai praktiškai sustoja. Sustingęs dirvožemis apsunkina kasinėjimus be specialios įrangos, kuri daugelio projektų biudžetuose yra nenumatyra. Pagal Kultūros paveldo apsaugos įstatymą žiemą pirmenybė teikiama neinvaziniams metodams: geofiziniams tyrimams ar archyviniams duomenims analizuoti. Ir nerekomenduojama atlikti archeloginius kasinėjimus. Tiesa, šiuolaikinės techninės galimybės leidžia šį draudimą sušvelninti ir atskirais atvejais leidimas tyrimams yra išduodamas net ir žiemą, kai archeologai pateikia svarių priežasčių ir pagrindimą, kaip bus atliekami tyrimai.

Pavyzdžiui vienas iš būdų – termopalapinių statymas ir šildymas tos vietos, kurioje bus pradėti archeologiniai tyrimai žiemos metu. Akivaizdu, jog tokie tyrimai kainuos brangiau, visgi kai kurie statybų projektų vykdytojai sutinka su tokiomis sąlygomis vien tam, kad nestabdytų dar daugiau kainuojančio projekto.

Pavasaris – sustabdytų projektų tęsimo laikas

Per žiemos laikotarpį sustabdyti archeologiniai tyrinėjimai yra pradedami ankstyvą pavasarį, kai tai leidžia klimato sąlygos. Šis laikas pakankamai intensyvus, kada projektų vystytojai laukė 2-3 mėnesius, kol galės tęsti darbus, tai atšilus orams tikisi kaip įmanoma didesnių darbų tempo. Neretai tai iššūkis archeologų komandoms, kurioms turi paskirstyti taip savo išteklius, kad galėtų patenkinti klientų poreikius.

Žinoma, Lietuvos klimatas nėra naujiena archeologams, taigi jie planuoja darbus taip, jog darbų ir resursų paskirstymas būtų kuo efektyvesnis.

Dar vienas iš šūkių pavasarį yra kovoti su pertekliniu vandens kiekiu, kuris susikaupia ištirpus sniegui ar ledui. Jei archeologiniai radiniai yra aptinkami pakankamai giliai, reikia tinkamai juos apsaugoti tiek žiemos laikotarpiu, tiek ankstyvą pavasarį.

Vasara paradoksas – sumažėjęs darbų kiekis idealiausiosmis oro sąlygomis

Beveiki visais atvejais vasara yra tobulas metas darbams: ilgos šviesaus paros meto valandos, šiltas oras, sausas dirvožemis. Tačiau tai nėra intensyviausias laikotarpis. Kodėl?

Kadangi tai yra atostogų sezonas ir didžioji dalis personalo išeina atostogauti. Ir kai kasdien nėra vieno ar kelių darbuotojų, neretai nesiimama naujų projektų, kadangi sunku išlaikyti darbų nuoseklumą, paskirti atsakingus asmenis ir pan.

Ruduo archeologijoje – darbų pikas

Rugsėjis ir spalis yra intensyviausi mėnesiai. Dažniausiai tai yra naujų užsakymų laikas, kai grįžę po atostogų visi pradeda planuoti naujus darbus, skirstyti likusius biudžetus. Ypač tai aktualu valstyvbinėms institucijoms, kurios skuba panaudoti likusį biudžetą iki metų pabaigos. Ir kadangi laiko tarpas nedidelis 2-3 mėnesiai, taigi darbų krūvis archeologų komandoms yra vienas didžiausių per visus metus.

Viena tyrimų dalis – nauji tyrimai, kasinėjimo darbai. Kita dalis, kuriai reikia ruoštis rudenį – tinkamai apsaugoti radinius artėjančiam žiemos sezonui, jei iki to laiko nepavyks pabaigti darbų.

Kodėl statybų įmonėms svarbu suprasti archeologinių darbų sezoniškumą?

Darbų sezoniškumas pirmiausiai reiškia gerą ir efektyvų projektų valdymą, procesų optimizavimą. Ir su visu tuo yra susijęs efektyvus projekto lėšų valdymas – kuo mažiau uždelsimo, darbų perorganizavimo, prastovų, dokumentų tvarkymo, tuo projektas įgyvendinamas sklandžiau ir greičiau. Taigi žinant tam tikrų darbų sezoniškumą, galima susidėlioti darbų prioritetus ir eiliškumą.

Visada pirma rekomenduojama prieš pradedant darbus į projektavimo etapą įtraukti archeologus, kurie įvertins galimas rizikas. Žinodami, ar jūsų statybos vietoje reikės archeologinių tyrimų ir atsižvelgę į klimatines sąlygas, galit suplanuoti, kada geriausiai pradėti paruošiamus darbus: pvz.: archyvinių duomenų, istorinių šaltinių analizei – žiemos laikas ir t.t.

Artimai bendradarbiaudami su archeologų komandomis nuo pat planavimo etapo, jūs visada turėsite archeologų paramą ir konsultaciją, kada jums prireiks, taigi visus darbus taps lengviau planuoti.

Visgi jei ištiko archeologiniai radiniai netikėtai, ir jūs dar nebendradarbiaujate su archeologais, tuomet rinkitės patyrusias komandas, kurios yra susidūrusios su įvairiais iššūkiais ir žino, kaip su jais dorotis kuo greičiau, tenkinant teisės aktų reikalavimus.

Statybos, statybos, statybos. Jos visada atspindi miesto „veidą“ arba mažesniu mastu mūsų kiemą. Jeigu gerai gyvename arba mūsų miestas klesti, tai ir statybos juda. Ši sritis yra aktuali visais amžiais. Nuo pat senų senovės žmonės stengiasi plėtoti savo miestus, gyvenvietės. Tam yra aiški priežastis: kuo esi didesnis, tuo daugiau paslaugų galima pasiūlyti. Didesniame plote telpa gyventi arba dirbti didesnis kiekis žmonių. O statyba taip pat suteikia ir daug darbo vietų. Gyventi ir būti apsuptiems didesnio kiekio žmonių taip pat duoda privalumų: jaučiamės saugesni, užtikrintesni ir jaučiamas stipresnis benduomenės jausmas. Visa tai buvo, yra ir bus aktualu visuomenei.

Jeigu tik nuvykstame į didesnį miestą arba vieną iš pasaulio megapolių ir pro viešbučio ar nuomojamo buto langus pamatome horizonte virtinę kranų, žinome – statybos klesti. Taip yra ir mūsų šalyje ar bent jau didesniuose jos miestuose. Nėra taip lengva įvertinti kiekvieną, kad ir mažiausiame žemės plote statomą objektą, bet jeigu tik juos susumuotume, patys nustebtume koks didelis kiekis yra statomų objektų. Ir tai nebūtinai daugeliui į galvą pirma mintimi „šaunami“ butai. Taip, gyvenamojo ploto statyba yra vienos aktyviausių ir paklausiausių, bet taip pat neatsilieka ir komencinės patalpos ar pramogų zonos. Tai – didesnio masto objektai ir jiems reikalingi visai kiti kaštai bei žmogiškieji resursai.

Tie, kas susidūrė su statybomis, puikiai mato ir sutinka, kad ši sritis yra sparčiai besivystanti ir nuolat tobulėja. Specialistai sutinka, kad ateities statybose yra numatytas vis aktualesnis dirbtinio intelekto pritaikymas bei taip sparčiai vystomos skaitmeninės technologijos. Taip, taip, statyba su mokslo pažanga žengia „koja į koją“. Taip pat palyginimui ir šiandieninė statybų situacija mūsų mažoje šalyje -Lietuvos statybų sektoriaus įmonės sparčiai transformuojasi ir žengia į tarptautinę rinką. Tuo tarpu skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas netolimoje ateityje taps neatsiejama mūsų valstybės statybų srities specialistų darbo dalimi. Ne taip lengva ir numanyti, kas laukia statybų šalies ateityje, kaip ši rinka skaitmenizuosis; kokie galimi pokyčiai mūsų visų lauks ateityje, nes jie gali paliesti kiekvieno iš mūsų gyvenimą; ir kodėl statybas buvo ir vis dar galima vadinti viena perspektyviausių profesinių sričių.